- plokščiaviršūnis
- plokščiaviršū̃nis, -ė adj. (2) kurio plokščia viršūnė: Į vakarus ir į šiaurę – terasuotos, plokščiaviršūnės kalvos Šlč. Žemaūgis, plokščiaviršūnis krūmas beveik horizontaliai išskleistomis šakomis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.